Veiksmažodžio laikai: esamasis, būtasis kartinis, būtasis dažninis ir būsimasis

Veiksmažodis yra kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą. Lietuvių kalboje veiksmažodžiai vartojami keturiais laikais, kurie padeda suprasti, kada vyksta veiksmas:

• Esamasis laikas: ką veikia?
• Būtasis kartinis laikas: ką veikė?
• Būtasis dažninis laikas: ką veikdavo?
• Būsimasis laikas: ką veiks?

Veiksmažodžio laikai nurodo, kada veiksmas vyksta: dabartyje, praeityje, ar ateityje. Norint tinkamai vartoti veiksmažodžio laikus, svarbu gerai suprasti kiekvieno iš jų savybes ir rašybos taisykles.

Esamasis laikas

Esamasis laikas nurodo veiksmus, vykstančius dabartyje, ir atsako į klausimą „ką veikia?“. Šis laikas vartojamas apibūdinti veiksmams, kurie vyksta tuo momentu, kai apie juos kalbama, pavyzdžiui: eina, žaidžia, važiuoja. Taip pat esamasis laikas naudojamas kalbant apie universalius faktus ar nuolatines būsenas, pavyzdžiui: „Saulė teka rytuose“.

Esamojo laiko veiksmažodžiai sakiniuose

Laura eina namo.

Martynas žaidžia krepšinį.

Paulius važiuoja autobusu.

Lauke lyja.

Mama kepa blynus.

Dažnos esamojo laiko rašybos klaidos

Rašant esamojo laiko trečiojo asmens veiksmažodžius, atsakančius į klausimą „ką veikia?“, kyla problemų rašant galūnes. Dažnai šių veiksmažodžių pabaigoje girdime e, tačiau jie visada turi baigtis su -a arba -ia. Šios dvi taisyklės padės išvengti rašybos klaidų:

• Jei veiksmažodyje galūnė yra po j raidės, ji visada baigiasi -a. Pavyzdžiui: sapnuoja, važiuoja, dainuoja.
• Jei po minkštojo priebalsio girdime e, galūnė turi baigtis su –ia. Pavyzdžiui: žaidžia, ošia, piešia.

Būtasis kartinis laikas

Būtasis kartinis laikas vartojamas tada, kai norime nurodyti, kad veiksmas vyko konkrečiu momentu praeityje ir jau yra pasibaigęs. Jis atsako į klausimą „ką veikė?“. Pavyzdžiui: ėjo, žaidė, važiavo, šoko, piešė.

Būtojo kartinio laiko veiksmažodžiai sakiniuose

Vaikai žaidė kieme visą dieną.

Ryte mama važiavo į darbą.

Visą dieną švietė saulė.

Praeitą savaitę lijo lietus.

Vakar Linas nupiešė nuostabų paveikslą.

Dažnos būtojo kartinio laiko rašybos klaidos

Būtojo kartinio laiko veiksmažodžiuose klaidų gali kilti rašant vienaskaitos II asmens galūnes, kai atsakoma į klausimą „ką veikei?“. Teisingą rašybą galima patikrinti, pakeitus šio asmens veiksmažodį į III asmens formą, taip atsakant į klausimą „ką veikia?“:

• Jei III asmens galūnė yra -o, tuomet vienaskaitos II asmenyje rašome galūnę -ai. Pavyzdžiui: bėgo – bėgai, ėjo – ėjai, šoko – šokai, kalbėjo – kalbėjai.
• Jei III asmens galūnė yra -ė, tai II asmenyje rašome galūnę -ei. Pavyzdžiui: rašė – rašei, sakė – sakei, skaitė – skaitei, naršė – naršei.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į vienaskaitos I asmens veiksmažodžius, atsakančius į klausimą „ką veikiau?“. Šių veiksmažodžių galūnėse visada rašoma -au arba -iau:

• Kai galūnės pradžioje yra j, rašome -au. Pavyzdžiui: ėjau, kalbėjau, jojau.
• Kitais atvejais, kai galūnėje girdime e, rašome -iau. Pavyzdžiui: mačiau, sakiau, rašiau.

Būtasis dažninis laikas

Būtasis laikas skirstomas į dvi formas: būtąjį kartinį ir būtąjį dažninį. Jų pavadinimai aiškiai rodo skirtumą: būtasis kartinis laikas nurodo, kad veiksmas įvyko vieną kartą, o būtasis dažninis – kad veiksmas praeityje vyko dažnai, pasikartodamas.

Būtasis dažninis laikas atsako į klausimą „ką veikdavo?“. Juo apibūdinami veiksmai, kurie praeityje kartojosi arba vyko nuolat. Pavyzdžiui: žaisdavo, grodavo, lipdavo.

Būtojo dažninio laiko veiksmažodžiai sakiniuose

Deimantė kiekvieną vasaros popietę skaitydavo knygas.

Linas eidavo į šokių treniruotes kiekvieną antradienį.

Jonas trečioje klasėje žaisdavo krepšinį.

Liepa kiekvieną pirmadienį rašydavo dienoraštį.

Rimas žiemą slidinėdavo su draugais.

Dažnos būtojo dažninio laiko rašybos klaidos

Būtojo dažninio laiko veiksmažodžiai turi priesagą -dav-, kuri, susidūrusi dusliaisiais priebalsiais, pakeičia jų tarimą į skardžiuosius. Rašant tai kelia problemų: pavyzdžiui, šuo „bėkdavo“ ar „bėgdavo“? Norint šio laiko veiksmažodžius parašyti teisingai, juos paprasčiausiai reikia pakeisti kita jo forma, kurioje jis neturi šios priesagos ir skamba aiškiau. Pavyzdžiui:

• bėgdavo – bėgi,
• šokdavo – šoko,
• lipdavo – lipa,
• šaukdavo – šauks.

Būsimasis laikas

Būsimasis laikas nurodo, kad veiksmas vyks ateityje, ir atsako į klausimą „ką veiks?”. Pavyzdžiui: kils, pūs, rašys.

Būsimojo laiko veiksmažodžiai sakiniuose

Rytoj vaikai eis į mokyklą.

Kitą savaitę pūs stiprus vėjas.

Mama gamins vakarienę.

Vasarą Juozas skris į Italiją.

Senelis iš miško atneš grybų.

Dažnos būsimojo laiko rašybos klaidos

Būsimųjų laikų veiksmažodžiai visada baigiasi priesagomis -s ar -š, pavyzdžiui: miegos, šoks, vaidins, pieš, veš, neš. Nors tai skamba paprastai, yra kelios taisyklės, kurias verta atsiminti, kad išvengtume rašybos klaidų.

Vienas iš sunkumų, kylančių rašant šiuos veiksmažodžius, yra tai, kad priebalsiai supanašėja. Pavyzdžiui, kyla klausimas - medis „augs“ ar „auks“? Norint suprasti, kuri priebalsė turi būti rašoma, reikia žodį pakeisti kita jo forma, kurioje jis skamba aiškiau. Pavyzdžiui: augs, nes auga; bėgs, nes bėgo; šoks, nes šoko; augs, nes augo; degs, nes degė.

Jei norime iš veiksmažodžio bendraties padaryti būsimąjį laiką, gali kilti abejonių, kada balsės sutrumpėja, o kada lieka ilgos. Pavyzdžiui, lietus „lis“ ar „lys“? Tokiais atvejais užtikrintai rašyti padės šios taisyklės:

• Jei veiksmažodžio bendratis sudaryta iš dviejų skiemenų, ir prieš priesagą -ti yra balsės y arba ū, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose šios balsės sutrumpėja. Pavyzdžiui: būti – bus, kliūti – klius, lyti – lis, gyti – gis. Išimtys: vyti – vys ir siūti – siūs.
• Jei veiksmažodžio bendratis sudaryta iš dviejų skiemenų, ir tarp priesagos -ti bei balsių y arba ū yra priebalsė, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose šios balsės lieka tokios pačios ir nesutrumpėja. Pavyzdžiui: dygti – dygs, klysti – klys, lūžti – lūš, pūsti – pūs.
• Kai prieš bendraties priesagą -ti yra priesaga -y, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose balsė ynesutrumpėja. Pavyzdžiui: lankstyti – lankstys, matyti – matys, daryti – darys.

Pabaigai

Veiksmažodžių laikai padeda mums suprasti, kada vyksta veiksmas – dabar, praeityje arba ateityje.

Esamasis laikas rodo, kas vyksta dabar, būtasis kartinis – kas vyko praeityje vieną kartą, būtasis dažninis – kas vykdavo dažnai, o būsimasis – kas vyks ateityje.

Nors kartais gali būti sunku pasirinkti tinkamą laiką arba parašyti be klaidų, svarbu atsiminti, į kokius klausimus atsako kiekvienas laikas ir šias svarbiausias rašybos taisykles. Visa tai išmokę, galėsime lengvai ir teisingai vartoti veiksmažodžius kalbant ir rašant.